Iki naujų metų liko:
135 135, 3 VALANDOS
PROJEKTO INICIATORIUS:

Kaip ir kasmet nuo 1999-ųjų, GEM mokslo institucijų konsorciumas 2014-ais atliko pasaulio verslumo lygio tyrimą. Duomenis konsorciumas paskelbė vasario pradžioje. Tyrime dalyvavo 70 valstybių – Šiaurės Amerika, beveik visa Pietų Amerika, Azija ir Europa bei šešios Afrikos valstybės. Lietuva tiriama nuo 2012-ųjų. Pažvelkime, kaip naujausiame tyrime kitų šalių kontekste atrodome ir ką tai gali signalizuoti.

Esminis tyrimo klausimas – kokia dalis gyventojų užsiima ankstyva verslo kūrimo veikla, t.y. klausimo metu kūrė verslą arba jį buvo įkūrę ne anksčiau kaip prieš 3,5 metų. Lietuvos rodiklis – 11% – leidžia dalintis pirma-antra vieta Europos sąjungoje (ES) su Rumunija. Palyginimui, šis rodiklis Švedijoje – 7%, Vokietijoje – 5%. Tuo tarpu tirtų Afrikos šalių vidurkis – 26%, Pietų Amerikos – 18%, Azijos – 13%. Atsižvelgiant tik į verslumo lygį ir šalies ekonominį išsivystymą ryšys akivaizdus – kuo šalis pažangesnė, tuo žemesnis naujų verslų kūrimo lygis. Logiška būtų įtarti, kad daugelį metų klestinčiose ekonomikose tiesiog nėra nei vietos, nei poreikio naujiems verslams, ir kad jose bus didesnė proporcija gyventojų turinčių ilgiau veikiančius verslus. Tačiau taip nėra – atsakydami į klausimą, ar turi ilgiau kaip 3,5 metų veikiantį verslą lietuviai (7,8%) buvo penktoje vietoje ES (vidurkis – 6,7%). Visgi, tyrimo autoriai pabrėžia, kad sieti verslumo lygį tik su šalies ekonominiu išsivystymu būtų klaidinga. Verslumui įtakos turi ir kiti veiksniai.

Lietuva ES užima trečią vietą pagal gyventojų dalį, kurie verslo kūrimą laiko geru karjeros pasirinkimu (69%). Į priekį praleidžiame tik Nyderlandus (79%) ir Rumuniją (73%). Paradoksalu, tačiau sėkmingus verslininkus kaip turinčius aukštą statusą visuomenėje laiko tik 58% lietuvių – vienas žemiausių rodiklių ES (vidurkis – 67%).

GEM tyrime taip pat buvo klausiama, ar gyventojai savo aplinkoje mato palankių galimybių kurti verslą. Tokių Lietuvoje atsirado 32% – esame maždaug ES viduryje (vidurkis – 35%). Kiti du klausimai susiję su asmeninėmis savybėmis. Į klausimą, ar mano turintys savybių, reikalingų kurti verslą, Lietuvoje teigiamai atsakė 33% respondentų ir tai yra trečias žemiausias rodiklis ES (vidurkis – 42%). Tuo tarpu jaučiantys nesėkmės baimę versle pripažino 45% lietuvių – ketvirtas aukščiausias rodiklis ES. Ir visgi, nepaisant šiokio tokio savęs nuvertinimo bei jaučiamos baimės, net 20% respondentų Lietuvoje ketina per artimiausius trejus metus pradėti verslą. Mus ES lenkia tik Rumunija (32%), tuo tarpu visą ES (vidurkis – 12%) lenkiame kone dvigubai, o pvz. Vokietiją (6%), Daniją ir Airiją (po 7%) – net trigubai.

Grįžtant prie straipsnio klausimo – tai koks gi šalies ekonominio išsivystymo ir naujų verslų kūrimo lygio ryšys? Neabejotinai, jis yra stiprus ir atvirkštinis. Kuo labiau išvystyta ekonomika, tuo mažiau yra poreikio bei vietos rinkoje kurti naujus verslus. Tačiau, remiantis tyrimo duomenimis, išsivysčiusiose ekonomikose atsiranda kitokio tipo verslumas – darbuotojų iniciatyvos rodymas jau veikiančiose organizacijose nekuriant naujų įmonių. Pagal šį rodiklį pirmauja Danija (12%), Australija ir Norvegija (po 8%), Lietuva patenka į dešimtuką (5%). Tuo tarpu mažiausiai vidinio verslumo organizacijose demonstruoja būtent tų šalių gyventojai, kurie yra verslūs kuriant naujus verslus – pvz. Filipinai – atitinkamai 1% vidinio verslumo ir net 43% ketinančių kurti naują verslą.

Išvados? Šalies gyventojų verslumo lygis yra tiek šalies ekonomikos lygio priežastis, tiek pasekmė. Panašu, kad ankstyvoje valstybės ekonomikos raidos stadijoje aukštas verslumo lygis reikalingas kad apskritai atsirastų kritinė masė verslų, tačiau vėliau nebėra prasmės kurti vis naujas įstaigas – iniciatyvai rodyti palankia, o gal net palankesne, terpe gali tapti ir veikiantys verslai.

„Verslauk“ yra didžiausias verslo planų konkursas Lietuvoje, kuriame jau dalyvavo daugiau nei 4000 komandų, kurie įkūrė daugiau nei 70 verslo įmonių. Jo tikslas yra formuoti jaunimo verslumo įgūdžius, skatinant jaunus žmones savo idėjas paversti sėkmingais verslais. Konkursas vyksta kasmet rudenį trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Projekto iniciatorius Vilniaus miesto savivaldybė, organizatoriai.